Kartais nesuprantu tavęs visiškai, noriu rasti pasiteisinimą tau, kad nebūtų taip skaudu nuo tos tylos… Per paskutinį susirašinėjimą man sakei, kad galvosi apie mane, kad norėsi man parašyti… Bet kai pakalbinu tave, neatsakai… Žinau, kad perskaitai mano laišką ar žinutę, bet neatsakai… Nesuprantu kodėl. Juk tu žinai, kad man reikia tavęs, kad man užtenka tavo gero žodžio, kad galėčiau kvėpuoti… Bet tu tyli ir tai mane žudo… Nori, kad pamirščiau tave? Bet tyla to nepasieksi, juk tu viską jauti. Mano mielas nepažįstamas nerealus draugas… Tik kad tu realus, labai labai realus…
Inna „On&On“