Tyla

Kartais nesuprantu tavęs visiškai, noriu rasti pasiteisinimą tau, kad nebūtų taip skaudu nuo tos tylos…  Per paskutinį susirašinėjimą man sakei, kad galvosi apie mane, kad norėsi man parašyti…  Bet kai pakalbinu tave, neatsakai…  Žinau, kad perskaitai mano laišką ar žinutę, bet neatsakai… Nesuprantu kodėl. Juk tu žinai, kad man reikia tavęs, kad man užtenka tavo gero žodžio, kad galėčiau kvėpuoti… Bet tu tyli ir tai mane žudo… Nori, kad pamirščiau tave? Bet tyla to nepasieksi, juk tu viską jauti. Mano mielas nepažįstamas nerealus draugas…  Tik kad tu realus, labai labai realus…

Inna „On&On“

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Negaliu…

Prieš gerą pusmetį man sakei, kad jei ilgai nebendrausim, aš pamiršiu tave… nė velnio… Tu gyveni manyje. Turbūt nebuvo dienos, gal nepagalvočiau apie tave, aš negaliu tavęs paleisti… Noriu matyti tavo pasaulį, noriu užuosti pasakišką rudeninio miško kvapą… Girdėti, kaip pasakoji pasakoji ir pasakoji apie tai, koks gražus ir įdomus yra pasaulis tavo akimis… Negaliu taip, negaliu be tavęs… Juk tu sakei, kad man viskas bus gerai, juk tu viska žinai… Bet taip nėra… Tik negalvok, kad išprotėjau, ne, aš labai rami, tiesiog skauda, liūdna… Gyvenu ir tiek, tikėdamasi kada nors pamatyti tave…

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Nepažįstamam draugui…

…kurio net nesu mačiusi… Nebegaliu nešioti savyje viską, nebegaliu niekam nebepasakoti savo slaptų minčių… nebegaliu slėpti to antro vidinio gyvenimo, kurį gyvenu…

Tu kaip magnetukas, prie kurio prilimpa visos mano mintys… Nors kančia nematyti ir negirdėti tavęs, tačiau esu dėkinga už tai, kad dovanojai man mano šypseną, įtikindavai, kad viskas bus gerai, kad reikia džiaugtis šiandien tuo ką turiu. Mokėjai pasakyti tai, ką norėjau girdėti, mokėjai įtikinti, kad AŠ GALIU. Tu esi nuostabus ir geras žmogus, turintis savo ypatingąjį charakterį, taip, tu esi medus :) Saldus ir nepaprastai skanus. Mano neegzistuojantis nerealus personažas, įkvepiantis gyvenimui, užburiantis savo ramybe ir paslaptingumu. Tavo dėka pradėjau žiūrėti į pasaulį kitomis akimis ir šypsotis kitiems. Nemoku tavęs paleisti, nemoku susitaikyti su tuo, kad tu dingai… Manau, kad drąsai galiu vadinti tave savo draugu, tegu tai tik mano slapta mintis ir troškimas, bet vien nuo minties, kad esi, kad TU ESI kažkur, darosi gera. Ir kartais tik užtenka žinoti, kad tu gyvas…

Espen Lind – Unloved…

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0